Laris ir Andis Wachowskiai remdamiesi Ž.Baudrilardo "Simuliakrai ir Simuliacija" sukūrė filmą Matrica, tiesa, pats Ž.Baudrilardas sakė, kad šis filmas nesusijęs su jo darbais, o ir negalėjo būti kitaip - filmai tapo masiniu produktu - reiškia tai, kas verčia mąstyti reikia išimti, palikti tik pėdsakus, palikti juos lengvus ir suprantamus (aišku įterpiant keletą vinučių - sudarant įspūdį, kad tai verčiančios susimąstyti vietos). Filmai - geriausiausias hipertikrovės pavyzdys - ten viskas susimuliuota - daiktai, žmonės, situacijos. Netgi dokumentika, kuri skelbiasi vaizduojanti realybę, yra iškarpoma ir paliekami tie kadrai, kurie gali dominti vartotoją - stipriai sugrumuliuoti ir pateikti ant lėkštutės. Net ir menas ima tarnauti Kalbai - štai ką reiškia Menas mirė - tik laiko klausimas kada tradiciniai simuliakrai (tik nedidelio laipsnio simuliakrai) tokie kaip teptukas, neapdirpta skulptūra, pieštukas, dažai ir t.t. bus pakeisti universaliu simuliakru - skaimeniniu kodu. Menas persikels į digital erdvę, nes tokiai kūrybai nebereikia nei išsilavinimo, nei patirties - kūrybos kančios pakeičiamos lengva kūrybos palaima - visi tampa menininkais, o sena taisyklė - tai kas tinka viskam - nebetinka niekam - įgauna milžinišką mąstą. Tai ko siekė pop menas - visų kuriamas ir visų vartojamas menas - randa savo nišą hipertikrovės prieglobstyje, tiesa, ne kaip judėjimas, o kaip meno 'apibrėžimas'. Meno kritika, mėginanti suprasti postmodernizmo judėjimą, jaučia savo bejėgiškumą - kaip galima suprasti tai ko, griežtai kalbant, nėra - Kalbos? Kai viskas taps Kalba (arba Lygtimi) - beprasmiška taps ir pati kritika ir bet koks mokslinis rimtumas. Štai kokią riziką įžvelgia Ž.Baudrilardas - bet kokia rimta diskusija tampa beprasmė (būtent be-prasmė, nes lieka vien reikšmė), nes viskas baigiasi 'subjektyviškumu' ar tiesiog 'požiūriu' t.y. viskas lygu viskam. Tačiau Ž.Baudrilardo kritikai nepastebi tos be-prasmybės ir rimtu veidu nurašo jo tekstus kaip neatitinkančių tikrovės (?) arba blogiau - kaip kliedesius.
Bet, nebūkime rimtais kritikais - įsiklausykime kas kalbama tarp eilučių - Pasaulis, kaip Gamtos buveinė, buvo pakeistas Pasauliu, kaip Žmogaus buveine. Ir nebūkime tie, kurie kalba Gerai-Blogai kategorijomis (kuriomis kalba tik Dievas/ai) - nors mes ir nužudėme Dievą, ir patys pretenduojame užimti jo vietą, gėris ir blogis sėniai paliko dūlėti niekada neperskaitomuose Kalbos puslapiuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą