2009 m. gruodžio 13 d.

toli, prie tuščio vandens.

Tikrinant žodį lietaus šalčiu gilinant asfalto tankį -
raudonas takas link aušros vėjo, vakar -
dangumi sklidino vyno akimis -
raižomas rando pojūtis -
likimui duotas perdėtai šiltas atsiprašau vingis -
čia ir guldė savo linksinčią galvą -
link mažėjančio vis skęstančio -
žaizdos sapno.

Rankos, naktimis krentančios, čia, šalia kojų, rimtai srūva,
kol praeinančios akys išverkdamos tyli save,
laimėdamos žolės kvapą, vakar,
Ir ruošiantis miegui sukursto vienatvę.

Čia. bet. ten slenkantis ženklas. įvardintas. rūkas.
ribojančius sienos likučius. kalbina. kad storas odos sluoksnis.
rytoj. nyktu.

Gražus gražaus grožio sklaidymas šypsenos nematoma povyza
nubraukus linijas pridėdi kuo daug daugiau nieko
kol sklidina galvos dėžė susiurbs vaizdo vaizdą
ir su nerimu lauks nerimo laukimo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą